Raktas nuo vienatvės – išmokimas bendrauti

Užmegzti internetą yra tikra

Studentai Studijos E. Kurausko nuotr. Socialiniuose tinkluose jaunimas praleidžia ištisas valandas, tačiau neverta nuogąstauti, kad virtualus bendravimas pakeis realų. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedros asistentė dr. Maryja Šupa ir Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys įsitikinę, kad keičiasi tik bendravimo forma, bet ne poreikis. Socialiniai tinklai jaunimui atstoja bendravimą, žinių šaltinį, yra tapę laisvalaikio pakaitalu.

uždirbti btcon žaidžiant pamoka, kas yra pasirinkimas

Ar galima kalbėti apie tam tikrą psichologinę priklausomybę? Maryja Šupa: Komunikacija yra būtina žmonėms išgyventi, ji atsirado kartu su pagrindiniu savo instrumentu — kalba. Bėgant laikui keičiasi bendravimo forma, technologijos, bet poreikis bendrauti išlieka nepakitęs.

Šiuolaikiniame pasaulyje socialiniai tinklai patenkina bendravimo poreikį, o ne pakeičia komunikaciją. Lygiai taip, kaip šiuolaikiniai paaugliai praleidžia keletą valandų per dieną socialiniuose tinkluose, prieš 20 metų jie kalbėdavosi laidiniu telefonu, dar anksčiau — rašydavo laiškus toli gyvenantiems draugams.

Jeigu kalbėtume apie priklausomybę siaura psichosocialine prasme, tai informacijos vartojimas gali tapti priklausomybe, tačiau technologijos yra priklausomybės simptomas, o ne jos sukėlėjas. Dėl neišreikštų gėdos ir kaltės jausmų atsiradusi vidinė tuštuma užpildoma priklausomybe — nuo alkoholio, lošimų, informacijos srautų ar kt.

dvejetainiai opcionai bitcoin strategija binariniai opcionai 2020 m

Šiuo atveju ne technologijos sukelia problemą, o tai, kas vyksta žmogaus viduje. Antanas Kairys: Reikia pripažinti, kad dalis vartotojų tikrai turi probleminio elgesio požymių — yra per daug įnikę į ne pačias geriausias internetines veiklas, tokias kaip lošimai, pornografija.

Tačiau apie ypač plačiai paplitusią, visa apimančią priklausomybę nuo interneto kalbėti sudėtinga — tikrai negalime sakyti, kad kiekvienas, daugiau laiko praleidžiantis internete, yra priklausomas. Iš tiesų internete jaunimas randa būdų patenkinti savo poreikius. Mobilieji telefonai, internetas, socialiniai tinklai išstumia kitas anksčiau įprastas elgesio formas.

Jaunimas mažiau žiūri televizorių, užmegzti internetą yra tikra rečiau skaito knygas ar visai neskaito popierinių laikraščių ir žurnalų. Įvairios ankstesnės veiklos, kurios buvo skirtos tam tikrai informacijai gauti ar laikui praleisti, dabar persikėlė į virtualią erdvę. Kaip kinta asmenybė, kai gyvas bendravimas keičiamas virtualiu? Ar socialiniai tinklai gali pakeisti tikrą bendravimą? Maryja Šupa: Kaip socialinių mokslų atstovė, norėčiau sutelkti dėmesį į socialines praktikas, į tai, kaip veikia žmonių grupės, kokie yra jų poreikiai.

  1. Sąrašas vyrų, kurie linkę užmegzti santykius internete - DELFI Gyvenimas
  2. Ne internetas žlugdo žmones, o žmonės žlugdo save internetu - LRT
  3. Kaip uždirbti bitcoinus ant bitcoin čiaupų

Ką veikia paaugliai internete? Jie daro tą patį, ką darė ir ankstesnės, iki socialinių medijų augusios paauglių kartos. Jie internete bendrauja, dalijasi gandais, informacija, tariasi dėl susitikimų, ieško draugų, flirtuoja, tiesiog leidžia laiką vieni gera pasirinkimo strategija kitais.

Toks bendravimas yra svarbus, kad paaugliai išmoktų socialinių normų, formuotųsi jų asmenybės. Ar tai nauja? Manau, kad ne, tik atsirado nauja forma.

Dažnai sakoma, kad socialiniai tinklai pakeičia tikrą bendravimą, nors tai yra tiesiog viena iš kelių bendravimo formų, kurias naudoja žmonės. Neturėtume jos vadinti pakaitalu. Maryja Šypa.

Tavo komentaras

Vieni socialiniai tinklai skatina daugiau tarpusavio kontakto, gyvesnes reakcijas, kituose tokio aktyvaus bendravimo mažiau, bet visada susipina kelios bendravimo formos. Jei žmogus daug bendrauja virtualiai, jam gali trūkti gyvo bendravimo. Tai ir yra ta problema, kurią reikia spręsti — kaip sugrąžinti reikiamą pusiausvyrą tarp gyvo ir virtualaus bendravimo.

Antanas Kairys: Nors kai kuriais aspektais virtualus bendravimas panašus į gyvą, jame kartais išryškėja kitokie faktoriai, pavyzdžiui, daug greičiau užsiplieskia emocijos, kurios savo ruožtu gali provokuoti, gilinti ir aštrinti konfliktus. Taip pat pastebėta, kad žmonės kartais virtualiai atskleidžia daug daugiau dalykų, kurių nenorėtų atskleisti per realų pokalbį.

Kita vertus, jei kalbėtume apie informacijos perdavimą, virtualus būdas gali būti labai efektyvus ir greitas. Naujausios technologijos suteikia daug galimybių — dar niekada nebuvo taip paprasta bendrauti, išlaikyti santykius su toli gyvenančiais draugais ir artimaisiais. Tačiau nemanau, kad virtualus bendravimas gali visiškai išstumti gyvą.

užmegzti internetą yra tikra

Mums vis dėlto norisi to, ką suteikia gyvas bendravimas — intymumo, betarpiškumo, akių kontakto, pagaliau — kartais ir galimybės paliesti kitą. Ar tiesa, kad jaunoji karta yra visiškai kitokia, vyresniesiems sunku su ja rasti kontaktą? Maryja Šupa: Klausant skeptiškų nuomonių apie jaunimą, galima susidaryti įspūdį, kad šiuolaikiniai vaikai jau gimdoje laiką leidžia su planšete, o kai gimsta, tos planšetės iš rankų nebepaleidžia — ir suaugusieji yra bejėgiai ką nors pakeisti.

Vaikai neturi jokio įgimto santykio su technologijomis. Jį formuoja suaugę žmonės — tėvų ir senelių kartos. Vaikai gimsta energingi ir smalsūs.

Sąrašas vyrų, kurie linkę užmegzti santykius internete

Užmegzti internetą yra tikra išreiškia norą pažinti pasaulį įvairiais triukšmingais būdais —bėgiojimu, rėkavimu, čiupinėjimu. Kai tėvai nežino, kaip reaguoti į tokį vaikų elgesį, bando sudrausminti įduodami planšetę. Taip auginami vaikai neturi daug galimybių išmokti kitų bendravimo būdų, reikšti emocijas.

Kaip susikalbėti vyresnei kartai su jaunimu, kuris nerodo emocijų, vengia kontakto su aplinkiniais? Su tokiais vaikais reikia kalbėti apie dalykus, kurie kelia stiprias emocijas, užsiimti veikla, skatinančia kontaktą.

Meilė internetu. Ypatingi santykių aspektai

Jei vaikui neįdomu, ką kalba mokytojas, ar tai yra jaunosios užmegzti internetą yra tikra, ar švietimo programos problema? Išmanieji įrenginiai tik akivaizdžiai parodo, kad ši problema egzistuoja. Kai akcentuojama, kad būtent jaunimui trūksta tarpusavio kontakto, peršasi išvada, kad vyresnė karta yra  tokia pat. Pažiūrėkime į vyresnio amžiaus kaimynus, aplinkinius, ar tarp jų matome daug emocijų raiškos, artimo, gyvo bendravimo, ypač su nepažįstamaisiais?

Manau, kad ne. Apskritai Lietuvos visuomenė yra uždara, jai trūksta įgūdžių reikšti emocijas, užmegzti kontaktą. Bendravimo normos priklauso nuo bendrų kultūrinių normų tiek pat, kiek ir nuo technologijų. Kaip informacijos perteklius gali paveikti žmogaus psichiką? Maryja Šupa: Darbas su informacija reikalauja įgūdžių.

Jei informacijos daug, reikia skirti laiko ją atsirinkti ir įvertinti. Internetas savaime nesukuria naujos problemos, bet parodo tam tikrų reiškinių mastą. Tarkime, melagingos naujienos nėra naujas reiškinys, jos atsirado kartu su komunikacija, masinės informacijos priemonėmis.

Anksčiau melagingos žinios, paskelbtos per vietinį televizijos kanalą ar riboto tiražo laikraštį, netapdavo globalia problema ir neturėdavo didelio poveikio. O internete pasklidusios melagingos žinios pasiekia plačią auditoriją ir parodo, kad šis reiškinys yra globalus.

Vienas nedidelis melagingų naujienų fabrikas gali užmegzti internetą yra tikra veikti kaip verslo įmonė ir  aptarnauti visą pasaulį. Taigi greitas informacijos perdavimas ir masinis komunikavimas globaliu mastu iškelia daug iš anksčiau žinomų socialinių, politinių ir ekonominių problemų.

Raktas nuo vienatvės – išmokimas bendrauti

Antanas Kairys: Dėl informacijos pertekliaus atsirado daug pokyčių — naujos darbo formos, nauji informacijos vartojimo įpročiai, dažnai bandoma dirbti vienu metu atliekant daug veiksmų, nors tai nėra efektyvu. Darbo procesą nuolat užmegzti internetą yra tikra didelis srautas elektroninių laiškų, socialinių tinklų žinučių, į kurias bandome atsakyti.

Mes nepajėgiame apdoroti visos informacijos ir priimame ją paviršutiniškai. Norint suprasti, kaip internetinės veiklos veikia žmogų, reikia paanalizuoti žmogaus psichikos sandarą: baziniai mechanizmai yra paveldimi, todėl internetas šiems įgimtiems dalykams tikriausiai neturės įtakos.

Jaunimas ir socialiniai tinklai – suteikia daugiau galimybių ar jas apriboja?

Kita vertus, nuolatinis pervargimas, miego trūkumas, savęs lyginimas su socialiniuose tinkluose matomais idealaus gyvenimo vaizdais gali sukelti tam tikrų psichologinių problemų. Gali pasikeisti požiūris į save, vertybės, susiformuoti tam tikros nuostatos. Tačiau nuo to žmogus visiškai kitoks netaps, nes baziniai paveldimi mechanizmai nesikeičia. Internetas ir socialiniai tinklai, informacijos perpildyta aplinka padeda plisti netikroms naujienoms, nes jų plitimas užmegzti internetą yra tikra baziniais psichikos mechanizmais.

Žmogus turi ribotą gebėjimą įsigilinti į informaciją, ir taip buvo visada, ne tik socialinių tinklų eroje. Šiuolaikinė visuomenė turi per daug informacijos, kad galėtų ją apmąstyti, išanalizuoti, patikrinti šaltinius. Kai žinutė skleidžia tam tikrą melagingą informaciją ir turi emocinį užtaisą, žmogus pirmiausia pasikliauja savo emocijomis, todėl greičiausiai tą užmegzti internetą yra tikra priims paviršutiniškai ir ja patikės.

Tokie patys mechanizmai veikė visada, tik pastaruoju metu itin išryškėjo. Socialiniuose tinkluose nutrinamos privatumo ribos.

Kokias psichologines problemas tai gali sukelti? Maryja Šupa: Dažnai kalbama apie užmegzti internetą yra tikra, kad užmegzti internetą yra tikra keičiasi privatumo ir viešumo supratimas. Svarbu suprasti, kad privatumo ribos neišnyksta, bet įgyja naujus kontūrus.

Kai žmonės bendrauja viešai, nesvarbu, kokia forma — realiai ar virtuliai, poveikis individui gali būti skirtingas. Taip pat svarbu pabrėžti, kad žmonės renkasi skirtingą auditoriją, kiek jie nori ar nenori bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir kokiais būdais. Man, kaip kriminologei, įdomu, kokios yra matomos ir nematomos grėsmės.

Kai žmogus į socialinius tinklus įkelia viešai peržiūrai asmeninę informaciją ar nuotrauką, jis supranta, kad tai yra viešas turinys. Kai vienas žmogus panaudoja kito duomenis kenkėjiškais tikslais — yra aiški auka ir kaltininkas, galima atsekti, kas įvyko šio proceso metu.

Tačiau sudėtingesni atvejai mažiau akivaizdūs.

Internetas, mūsų pagunda

Nemokamai susirenkami dideli kiekiai vartotojų duomenų, kurie naudojami norint gauti ekonominį pelną. Korporacijos, kurios akcentuoja informacijos viešinimą, siekia sukaupti kuo daugiau asmeninių duomenų, kurie gali būti panaudojami nebūtinai akivaizdžiai ir skaidriai deklaruojamais tikslais. Vartotojo duomenis, pavyzdžiui, buvimo vietą, nematomai renka ir mobiliųjų telefonų operacinės sistemos bei programėlės. Bet kokioje didesnėje interneto svetainėje sekama, kas vyksta vartotojo naršyklėje.

Tai tam tikras langas į vartotojo pasaulį. Tai, kas nematoma, kelia didžiausias etines problemas. Šalia egzistuoja ir priešingos technologijos — visos šiuolaikinės interneto naršyklės turi privataus naršymo funkciją, kuri suteikia galimybę iš dalies išvengti informacijos sekimo priemonių.

Ten nekuriamos išliekančios užmegzti internetą yra tikra biografijos.

  • Kaip užsidirbti pinigų internete be jokių rūpesčių
  • Zita Vasiliauskaitė. Bendravimas internetu: protą apgausi, širdies – ne - fotomodels.lt
  • Meilė ir seksas internetu. Ar įmanoma pakeisti realybę? | fotomodels.lt
  • Kaip susikurti savo pamm sąskaitų portfelį
  • Anyie variantas
  • GYVENIMO BŪDAS - Sveikas Žmogus
  • Ne internetas žlugdo žmones, o žmonės žlugdo save internetu

Antanas Kairys: Psichologiniu požiūriu savo gyvenimo užmegzti internetą yra tikra nėra visiškai naujas dalykas, tik nauja forma. Jei pažvelgtume į viduramžius, norėdamas pasipuikuoti didikas samdydavo dailininką ir savo nudailintą portretą pakabindavo garbingiausioje namų vietoje, kad visi svečiai matytų. Dabar keliame savo asmenukes į socialinius tinklus. Elgesio motyvas yra toks pat, tik reiškinio mastas gerokai didesnis. Antanas Kairys. Atsirado nauja galimybė pasireikšti ir galbūt tai skatina tam tikras narcisistines tendencijas — didelį norą parodyti save, atskleisti savo išskirtinumus.

Matome patobulintą gyvenimo vaizdą — juk žmonės įkelia tokias nuotraukas, kurios atspindi, koks jis yra gražus, kaip jis šauniai atostogauja, kokį gerą daiktą turi. Žmonės linkęs lyginti save su kitais: jei visi nieko neturi, tai ir jam nereikia.